1953 m. rugsėjo 21 d. gimė popiežiaus Pranciškaus pašaukimas į kunigystę. Jorge Mario Bergoglio buvo beveik septyniolikos metų. Prieš susitikimą su draugais vakare jis užėjo į bažnyčią ir atliko išpažintį. Tą vakarą išgyventa dvasinė patirtis suteikė naują kryptį visam jo gyvenimui.
Pats popiežius papasakojo, kas nutiko tą ypatingą dieną:
„Vykdamas į susitikimą ėjau pro parapijos bažnyčią, kurią paprastai lankydavau, užėjau į vidų ir, sutikęs visiškai man nepažįstamą kunigą, staiga pajutau poreikį atlikti išpažintį. Tai man buvo susitikimo patirtis: supratau, kad kažkas manęs laukia. Nežinau, kas nutiko, neprisimenu, kodėl ten buvo tas kunigas, kurio nepažinojau, kodėl pajutau poreikį eiti išpažinties, tačiau esu tikras, kad buvau laukiamas. Kažkas jau ilgai manęs laukė. Po išpažinties pajutau pasikeitimą. Nebuvau toks pat. Išgirdau tiesiog tarsi balsą, kvietimą: supratau, kad turiu tapti kunigu.“
Tą dieną, kurią jaunasis Jorge Mario Bergoglio išgyveno šią stiprią dvasinę patirtį, rugsėjo 21-ąją, Bažnyčia liturgijoje mini evangelistą šv. Matą – nusidėjėlį, kuris, sutikęs Kristų, radikaliai pakeitė savo gyvenimą: buvęs muitininkas, mokesčių rinkėjas, tapo Kristaus sekėju, parašiusiu vieną iš keturių Evangelijų. Pranciškaus pašaukimas gimė iš Dievo gailestingumo patirties. Dėl to ir savo vyskupiškuoju motto jis pasirinko žodžius Miserando atque eligendo (lot. „gailestingai pažvelgdamas ir išsirinkdamas“). Jie paimti iš VIII a. šventojo Bedos Garbingojo homilijos, kurioje kalbama būtent apie tą įvykį, kai Jėzus, su gailestingumu ir meile pažvelgęs į muitininką Matą, pakvietė jį būti savo mokiniu. (jm / Vatican News)
